- Kas yra kartografinė fantastika? (Ar verta išskirti tokį fantastikos porūšį? Kas tai – rūšis, žanras, ir t.t? Kas sugalvojo šį pavadinimą?) Ar žemėlapiai, iliustruojantys kūrinius, yra kart. Fantastika?
Kartografinė fantastika – tam tikra fantastikos atmaina, kurią sudaro trys pagrindiniai komponentai: fantastinį pasaulį vaizduojantis žemėlapis – vadinamasis fantastlapis (arba žemėlapių rinkinys - atlasas), piešiniai ir tekstinė dalis, kur fantastinis pasaulis gali būti aprašomas akademiškai – pristatoma savotiška enciklopedija. Enciklopediją gali pakeisti nedidelė paaiškinimų lentelė ir (arba) literatūrinis kūrinys.
Kai kuriais atvejais prie fantastinio žemėlapio ar jų rinkinio gali būti nepateikiami jokie piešiniai ir atskiri tekstai.
Visa šios fantastikos rūšies terminologija buvo sukurta mano paties, nes tuo metu, kai pradėjau užsiimti kartografinės fantastikos kūryba, nežinojau nieko, todėl teko pradėti nuo nulio: sukurti terminus, parašyti metodiką, ieškoti faktų ir užuominų apie svetur egzistuojančius arba egzistavusius KF pėdsakus, pirmtakus.
Jei žemėlapiai, iliustruojantys literatūrinį kūrinį, yra sumanyti ir sukurti vienu metu kaip vientisas darinys, tai šią “sistemą” galima vadinti savarankišku k.f . kūriniu, nors vieno komponento ir trūksta – piešinių.
Kokia yra kart. fantastikos būklė/ padėtis Lietuvoje? (beveik kiekvieną konventą rengiami konkursai, o daugiau? Ar kart. fantastikos darbai kur nors publikuojami?) O gal žinote ką nors, kokia padėtis užsienyje, gal palaikote ryšius su kokiais kart. fantastikos kūrėjais ar mėgėjais iš užsienio? Gal yra kokių kart. fantastikos mėgėjų ar kūrėjų klubų?
Mano žiniomis Lietuvoje kartografinė fantastika evoliucionuoja lėtai, bet iš esmės teigiama linkme. Esama pavienių fantastikos mėgėjų, kurie kuria fantastinius žemėlapius. Aiški tendencija fentezi linkme. Mokslinės fantastikos k.f. darbus šiuo metu mėginu tik vienas pats kurti, nors būta pavienių mėginimų tai daryti 1984 – 2000 metais, kitų autorių.
Kol kas nėra prielaidų teigti, kad pas mus, Lietuvoje, esama profesionalių k.f. kūrėjų. Ta pavienių mėgėjų kūryba eklektiška ir dažniausiai tik taikomojo pobūdžio (kaip priedėlis prie vaidmenų ir kitokių žaidimų) ir tik retais atvejais jie sukurti kaip savarankiški kūriniai.
Konventų metu dažnai vyksta kartografinės fantastikos konkursai, paskaitoma viena kita paskaitėlė, tačiau akivaizdžių pastebėjimų, kad tie dalykai įtakoja tautiečių kartografinės fantastikos kūrybą, tvirtinti tikrai negalima. Dalyvių skaičius šiuose konkursuose ir paskaitose tendencingai mažėja. Kas tai? Gal susidomėjimas savita fantastikos atmaina jau išsikvėpė arba nebeįdomūs pasidarė tie konkursai ir paskaitos? Šito net pats atsakyti vienareikšmiškai negaliu – paprasčiausiai trūksta objektyvios informacijos, reikalinga tų konkursų ir paskaitų dalyvių apklausa, specialus tyrimas.
Kartografinės fantastikos kūriniai Lietuvoje beveik niekur nėra publikuojami. Esama tik pavienių tinklalapių, kuriuose pasitaiko vienas kitas fantastlapis (ne kartografinės fantastikos darbai, bet tik jų elementai). Pastaruoju metu, nors ir vėluodamas, kuriu fantastiniui kinui, dailei, literatūrai ir realistiniams menams skirtą svetainę. Kadangi su šiuo dalyku susiduriu praktiškai pirmą kartą, todėl darbai gerokai užsitęsia. Tinklalapyje bus skiriamas nemažas dėmesys ir kartografinei fantastikai. Todėl bus publikuojami šios fantastikos kūriniai. Ne vien asmeninės kūrybos darbai.
Pasidomėjus ar užsienyje būta kartografinės fantastikos kūrėjų, apie 1991 m., per antrajį Lituaniconą, Rolandas Maskoliūnas teigė, kad Prancūzijoje ir JAV mėginta kurti fantastinius žemėlapius, jų rinkinius su aprašymais ir netgi juos leisti knygų pavidalu. Internete, ieškodamas informacijos apie kartografinę fantastiką ir jos kūrėjus, nusiminiau pastebėjęs, kad fantastiniai žemėlapiai vakaruose kuriami tik kaip priedai prie įvairių sistemų žaidimų. Tam tikra išimtis - J.R.R.Tolkinas ir jo išvystytas pasaulis. Tolkino fanai pasistengė išleisti gausiai iliustruotas šio pasaulio enciklopedijas. Bent jau vieną tikrai mačiau “Dorado” klube. Šią enciklopediją neabejodamas galiu pavadinti tikru kartografinės fantastikos darbu. Deja, nepamenu jį kūrusių autorių. Žinau, kad leidinys buvo išleistas Bostone, apie 1980 ar 1981 m.
Be minėtojo pavyzdžio kol kas tikrai neradau daugiau jokių kitų užuominų, jog egzistuoja tokia fantastika, kurią kadaise apibrėžiau anksčiiau pateiktu apibrėžimu. Abejoju ar kur nors pasaulyje esama kartografinės fantastikos mėgėjų klubų. Tai pernelyg mažai žinomas ir populiarėti neįgalus reiškinys.
Kontaktų su kitais kartografinės fantastikos kūrėjais nepalaikau, nes neturiu jų koordinačių. Aktyviau ieškoti bendraminčių užsienyje trukdo kalbinis barjeras.
Ar gali kart. Fantastika egzistuoti kaip „grynas“ žanras, t. y. vien žemėlapis/fantastlapis be jokio paaiškinamojo teksto, pasaulio istorijos? Ar toks fantastlapis būtų įdomus?
“Plikas” kartografinės fantastikos elementas – fantastlapis - savarankiškai gali gyvuoti tik tada, kai jame yra nors minimalūs paaiškinimai, sutartinių ženklų lentelės. Kartografinės fantastikos kūrinyje esmė ne vien žemėlapyje. Esmė idėjoje, “tame, ką norima pavaizduoti”, išreikšti. Fantastlapis be jokio teksto ir paaiškinamųjų lentelių tėra “nuogas” elementas, kurį geriausiu atveju galima pavadint tik meno kūriniu. Tai nėra “gryna” kartografinė fantastika.
Kaip gimsta fantastlapiai? Ar pirma susikuriamas pasaulis ir piešiamas jo žemėlapis, ar pasaulio istorija gimsta jau pagal nupieštą žemėlapį?
Iš asmeninio patyrimo galiu pasakyti, kad kartografinę fantastiką dažniausiai pradedu kurti nuo fantastlapio. Sudarant žemėlapį gimsta fantastinės idėjos, kurios ilgainiui įsilieja į patį kūrinį. Tiesa, kartais kartografinės fantastikos kūrinį pradedu generuoti pagal savo sukurtą piešinį ar paveikslą – vaizdinys gali paskatinti gimti idėjas, mintis. Kelis kartus žemėlapius braižiau “apakintas” savo sukurtų fantastinių apsakymų siužetų.
Tik sudaręs žemėlapį kuriu specialius aprašymus, literatūrinius bandymus, kurių veiksmas vyksta išgalvotame pasaulyje, vėliau nupiešiu iliustracijas, jei tik kyla originalesnių minčių ir vaizdinių.
Kokius Lietuvos ir užsienio kartografinės fantastikos kūrėjus, žymesnius ar Jums patinkančius, galėtumėte išskirti?
Gal tik Tolkinas užsienyje gali būti vadinamas kartografinės fantastikos tėvu (kurdamas “Žiedų valdovą” jis braižė fantastlapius, rašė fantastinio pasaulio istoriją, geografiją, gilinosi į Viduržemio pasaulio rases, kalbas, rasių papročius ir panašiai. Tai tikrai daug ką bendra turi su tikra kartografine fantastika.. Gaila, kad jis neįsivaizdavo savo kūrinių kaip kartografinės fantastikos darbų, o jo įžymieji romanai buvo pateikti tik kaip paprastos, tradicinės, knygos. Spėju, kad tik vėlesniuose jo romanų leidimuose pasirodė įklijos su fantastiniais žemėlapiais, o kai kada ir su vėlesnių leidėjų sudarytais išgalvoto pasaulio aprašymais.
Lietuvoje neblogus kartografinės fantastikos darbelius kūrė Petras Jankauskas (1984 – 1992 m. laikotarpiu). Galima išskirti Aivarą Tamulaitį, Žanetą Gasytę ir Edviną Klimenką (Foxas) ir Oną Šmitaitę ir keletą kitų. Gaila, kad daugelis jų jau nebekuria jokios kartografinės fantastikos ir apskritai nebeužsiima jokia fantastika.
Šiuo metu esama pavienių jaunų ir perspektyvių autorių, kurie sukūrė ne vieną įdomų fantastlapį.
Kaip jau minėta, Lietuvoje tikrai profesionalių ir mano įsivaizduojamus kanonus atitinkančių k.f. kūrėjų nėra. Net pats gerokai atsilieku nuo įsivaizduojamo idealo, vizijos, kurią matau, įsivaizduoju ir prieš daugelį metų siekiau įgyvendinti.
Ar turite kokių nors patarimų žmogui, norinčiam kurti kart. Fantastiką?
Pradedantiesiems kartografinės fantastikos kūrėjams visada siūlau nesinaudoti jokiais kompiuteriniais ar idėjiniais šablonais. Egzistuoja kompiuterinės programos, kuriose esama “paruoštukių”, šablonų. Nereikia net pavadinimų kurti – viskas gatava – pakanka paspausti tik vieną ar antrą mygtuką ir toks žemėlapis jau yra “iškeptas”. Pats, nors pastaruoju metu ir kuriu kompiuteriu, tačiau niekada nesinaudoju jokiomis “zagatovkėmis”. Nes bet kokie gatavi dalykai būsimą kūrinį nurašo į savartyną, tikrai nesuteikia jam vertės.
Taip pat visus vietovardžius patartina patiems susikurti, o ne naudotis svetimais. Na, nebent tai būtų Žemės planetą vaizduojantis fantastlapis. Tuomet neapsieitume be realių, jau egzistuojančių ar egzistavusių vietovardžių.
O šiaip kiekvienam individualiai reikėtų patarti ką daryti pamačius konkrečius sukurto kartografinės fantastikos darbo trūkumus.
Kaip Jūsų kitos kūrybos sritys – dailė, literatūra, ką piešiate/rašote šiuo metu, ar pakanka viskam laiko?
Pastaruoju metu labiausiai užsiimu mėgėjiška muzikine kūrybą, nuklydau į elektroninės muzikos eksperimentus. Per pastarają vasarą mėginau sukurti naujų elektroninės instrumentikos muzikėlių, ir tuo užsiėmiau visiškai savo malonumui. Keletą kūrinių (kaip muzikinį foną) planuoja transliuoti Plungės kabelinė televizija, per laidas. Kadaise vieną mano kūrybos melodiją grojo Žemaitijos radijas (Telšiai).
Nuo dailės laikinai atitolau. Tik visai neseniai vėl atgaivinau aliejinę tapybą. Vasaros metu sukūriau tik kelis fantastinius piešinius. Per paskutiniuosius kelis metus surengiau kelias nedideles savo darbų parodas Telšiuose, Plungėje, Mažeikiuose ir konventų metu.
Kaip literatas jaučiuosi labai silpnas ir fantastinius kūrinius rašau retokai. Ką pateikiu kai kurioms internetinėms svetainėms yra pakankamai sena. Tiesa, pastaruoju metu dirbu prie kadaise parašytų kūrinių: apysakos “Plantevula” (kurią labai seniai ketinta publikuoti “Dorado” raganose”, bet matyt redkolegiją pasiekė ne visos rankraščio dalys, dėl to ir nebuvo spausdintas tas kūrinys), nedidelio romano “Invazija” ir kelių niekur neskelbtų apsakymų. Neskubu ką nors viešai publikuoti, nes rašyti neskatina neužslėpta pašaliečių kritika (dažniausiai stokojanti objektyvumo). Kur kas dažniau parašau vieną kitą poezijos eilį, realistinius apsakymus.
Laisvą laiką dažniausiai suryja darbas. Tik per atostogas keikvieną minutę maksimaliai išnaudoju kūrybai. Dažniausiai kuriu tik savo malonumui. Apie jokį komerciškumą ir publikavimą mažai galvoju. Išimtis - internetinėje erdvėje išplatinti kūriniai. Gal ateityje visą savo kūrybą sudėsiu internetiniuose puslapiuose.
Papasakokite kiek apie savo kaip fantastikos populiarintojo veiklą, ar dar gyvi „Fajetai“, ar įvyko šių metų „Fajeticonas“?
Iš aktyvios fendomo veiklos pasitraukiau. Nebeegzistuoja “Fajetai”, neįvyko planuotasis “Fajeticonas”. Dėl įvairių asmeninių problemų atsisakiau bet kokios organizacinės veiklos. Užsiimu individualiais užsiėmimais: tinklalapio rengimu, įvairia asmenine kūryba. Nemažai laiko skiriu mylimam žmogui.
Kadaise tikrai nemazai laiko ir jėgų atidaviau fantastikai ir fantastikos mėgėjų judėjimui. Tačiau visa tai jau gili praeitis. Visa mano mėgėjiška veikla susijusi labiau tik su XX amžiaus pabaiga – 1986 – 2000 m. Nieko išliekamo ir svaraus vėliau, per paskutiniuosius metus, nenuveikiau. Be to, ir ta ankstesnioji veikla nepaliko jokių išliekamų rezultatų: Telšiuose, o juolab Žemaitijoje, taip ir nėra jokio stipraus ir veiklaus klubo, neleidžiamas joks pastovus ir ženklesnio atgarsio susilaukęs fenzinas, nerengiami jokie tradiciniai fantastų renginiai, nėra aktyvių ir veiklių fenų, kurie tęstų mano pradėtus darbus. Žodžiu, daugelis mano idėjų taip ir liko neįgyvendintos. Viskas, ką mėginau sukurti, sugriuvo kaip kortų namelis. Vietiniai fantastikos mėgėjai į mano fantastinius planus žiūrėjo nerimtai. Galutinį “Fajetų” subyrėjimą lėmė ir vidiniai nesutarimai. Dėl šios ir kitų priežasčių taip ir neįvyko antrasis “Fajeticon”. Todėl ir nusprendžiau: jei per 20 metų nėra jokio apčiuopiamo rezultato, kam iš viso ką nors dirbti. Vienas temti šį vežimą pavargau…
Konventuose tikriausiai dar kurį laiką dalyvausiu, bet tik kaip paprastas dalyvis. Kartografinės fantastikos konkursai ir paskaitos paskutinųjų konventų metu susilaukė menko dėmesio, todėl nežinau ar bus organizuojami kokie nors kf konkursai, skaitomos paskaitos.
Atkurti klubą, leisti kokį nors naują popierinį fenziną nebegalvoju.
Arnoldas Kalnikas